Ats:Darbo kodekso pataisos, nu tragedija

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Darbo kodekso pataisos, nu tragedija / Ats:Darbo kodekso pataisos, nu tragedija
(nežinomas) (archyvas)

Aj nu, sakiau šeštadienio vakarui kokį gerą filmą pažiesiu, o dabar per jus visą vakarą guglinu, kas čia dbr vyksta

Pirmas įspūdis – baisu? Ir, atrodo, turėtų būti. Perskaičiau daugybę komentarų, dar daugybės nebeturiu noro. Įspūdis pirminis koks. Kaip suprantu visa šita beleberda parengta pagal SADM’o užsakytą tyrimą, kuris buvo LR Prezidentės iškritikuotas, ministrė Pabedinskienė buvo skalbiama už “pinigų plovimą” ir jos karjera pakibo ant plauko, beeet, nepraėjo tiek daug laiko ir tuo tyrimu/modeliu vadovaujantis reformuojami darbo santykiai. Klausimai: kur sveikas protas ir kur Prezidentė???

Toliau gražiau. Sakoma, gerais norais kelias į pragarą grįstas. Taip ir čia – daug gražių norų apie tai, kaip liberalizuosis santykiai darbuotojo naudai (jis neva tai galės sau nusistatyti darbo laiką, rinktis lankstesnes darbo formas – koks ITšnykas normalioj įmonėj turbūt kad taip), kai iš tiesų atriš darbdaviui rankas su darbuotoju elgtis bile kaip, nes nebliks griežtų darbo fiksavimo dokumentų, bus įteisintos “žodinės darbo sutartys” (wtf???). Jo, idealioj kultūringoj Valstybėj, kur gyvena tik sąžiningi žmonės, tai būtų sprendimas, bet pas mus darbo rinką valdo (ir niekam tai ne paslaptis) godūs išnaudotojai, Todėl durnium reik būti, kad patikėtum, jog darbdaviai teisėtais būdais neišnaudos darbuotojų savo naudai.

Kaip aš mėgstu, iš psichologinės pusės. Yra sakančių, jog naujas DK mobilizuos darbuotoją veikti ir nufiltruos tinginius (nu maždaug, kai žinosi, kad darbdavys tave gali išmesti už bile ką, dirbsi taip, kad jam nekiltų noras). Pamirštama elementari motyvacijos tiesa – išorinis motyvatorius (kad įtiktum darbdaviui ar išvengtum atleidimo) yra laikinas ir produktyvumui didelės įtakos neturi. Produktyvus ir kūrybingas darbuotojas yra tas, kuris motyvuotas ‘iš vidaus”, t.y. mato darbo prasmę, jaučiasi svarbus ir reikalingas, t.t. Nu koks darbuotojas galvos apie darbo prasmę, kai darbdavys koją tarpdury laikys, kad bet kada atvertų jas darbuotojo išmetimui?

Apie medikų (ir ne tik) budėjimus už dyką, sutrumpintas atostogas tiems, kam ilgos atsotogos tikrai reikalingos, apie naujo DK stūmimą, kai jo neapsvarstė visos suinteresuotos šalys, apie neva tai esminius pagerinimus darbuotojams, skambančius kaip papudravimas (algų sistemų viešinimas, minimali alga tik už “nekvalifikuotą darbą”, kurį apibrėžia kas?) – reik dar pasigilinti. Dar milijonas minčių sukasi, bet gal tiek to. Rytas už vakarą protingesnis – gal ryt ir kokių gerų momentų atrast pavyks