Aukstyn nosi, vaikine! Meiles niekada nereikia ieskoti ir laukti, ji ateis tada, kai maziausiai to tikesies. Uzsiimk megstama veikla, nustok visur ieskoti tos vieninteles ir ji pati atsiras. Gal ne ryt, ne poryt, gal uz savaites, o gal metu, bet viena diena kazkokiai merginai tikrai krisi i aki. O jug daznai ir buna taip, kad kazkam patinki, bet to nepastebi. Butent taip as sutikau dabartini savo mylimaji – jis save laike niekam tikusiu, prastu, irgi sakydavo, kad visa gyvenima bus vienas. Patikau as jam, bet net kalbint mane bijojo, mane, kad i ji net demesio nekreipsiu. O kol jis taip galvojo, as del jo lygiai taip pat seile varvinau. Taciau per draugus susizinojom, visiskai netiketai apie abipuse simpatija. Ypac as to maziausiai tikejaus, gyvenau sau ir jokiu santykiu nei neieskojau, tik gailiai atsidusdavau ji pamacius. O dabar jau greit trys metai bus, kaip esam kartu, esam patys laimingiausi ir dekingi bendriems draugams, butent jie cia mus suklijavo tada, kai maziausiai tikejomes.
