Aš irgi nuolat dėl to pergyvenau, kol supratau, kad jis toks yra. Jis nėra teorijos genijus, nesisekė jam mokslai, todėl ir univeras netraukė. Bet užtat jis puikus praktikas, auksines rankas turi, o ir šiaip sumanus. Ilgus metus ieškojo savęs, pasibaigė ne vieną specialybę profkėj, bet mokėsi ne dėl žinių, greičiau dėl kitų priežasčių. Nuolat jam užpakalį spardžiau, kad daryk kažką, eik, dirbk, mokykis ir pan. Pykdavau ir moliu išvadindavau kartais kai jau nervai nebelaikė… Bet va pagaliau rado savąjį tikslą, įkurė savo versliuką, po truputį juda, stengiasi, būten dėl to ir rimčiau kokytis pradėjo, nes pats pamatė, kad stinga jam šiokių tokių žinių. Aš žiūriu į jį ir gėriuosi, Palaikau, nors dar visko būna Dabar mes juokaujam, kad aš – mūsų smegenys, o jis – rankos
