Na jis laiko tikriausiai mane namiseda viena karta skaiciau jo susirasinejima su drauge. As dar buvau 12 klaseje, drauge mus abu kviete i Vilniu, renge namie vakareli, norejo susipazinti su manimi, bet mano grieztoki tevai tada manes dar neisleido. Ir skaitydama susirasinejima radau jo pasakyma, kad as esu namiseda, niekur is namu neinu, todel tevam tai neiprasta ir manes neisleidzia. Nors niekada gyvenime namiseda nebuvau, vakareliuose visuomet budavau demesio centre, esu ekstraverte, man visuomet idomu pabendrauti su nepazitamu zmogum kazkokioje bendroje aplinkoje, naujos vietos manes negasdina, bet jam matyt atrodo kitaip.. Pries ji as taip pat neturejau labai daug draugiu, mano visi draugai buvo vaikinai, man budavo smagiau leisti laika labiau su jais, nei su merginomis. Zinau, jog jie i mane ziurejo, ne kaip i drauge, o kaip i mergina, todel susiradusi vaikina turejau su jais nutraukti ar bent jau apmazinti bendravima, kad jie nedetu daug vilciu i mane
