Kokia 10 metų atgal buvome Birštone pas vieną būrėją.. Tada būrėsi mama, mamos sesuo ir puskė..Tik sustojus prie parduotuvės paklaust kur randasi tokia ir tokia gatvė, vyras iškart paklausė ar pas būrėją..Tiksliai nupasakojo, kaip privažiuot..Aš tada nesiburiau, nes buvau dar per jauna..bet mama, teta ir puske liko labai nustebintos..viską nupasakojo..nuo a iki z iš kortų..Kaip mama pasakojo, tai pasisodino, pasižiūrėjo, liepė nesijaudinti, davė kortas pamaišyt ir tada metė ant stalo..nei vieno klausimo neuždavė tik viską skaitė iš kortų..palietė praeitį, dabartį, faktiškai apie kiekvieną šeimos narį atskirai dar nupasakojo, apie mane irgi..tada apie ateiti..kas keisčiausia pvz, mano pusseserei ji skaitė ne iš kortų, o iš rankos.. mama dar ir dabar prisimena ją, labai norėtų apsilankyti, bet kaip galvoja, kad ko gero, jau bus laaaabai sena, nes tada jau metuose buvo..o praejo 10 su virs meteliu nuo apsilankymo..
Tai, manau, kad kai geras būrėjas, tai žmonės iš lūpų į lūpas perduoda..nereikia skelbimo laikrašty ar internete
