(anonimas) (archyvas)
Košmaras ne man, bet draugei. Išleistuvės, sumanė ji, kad gražiai atrodytų per tokią šventę, nuvaryti į grožio saloną proginiam makiažui. Susitinkam per ceremoniją, žiūriu į ją ir nebeatpažįstu! Jos oda yra kone porcelianinė, baltut baltutėlė, plaukai irgi. Tai jos veidas tada buvo rudas, kaip soliariume pabuvojus (be to, padažyta ne tolygiai, o dėmėmis), kaklas paliktas šviesus, akys smarkiai apvestos juodu pieštuku ir dar mėlyno šešėlio nepagailėta (“derino” prie mėlynos suknelės). Žodžiu, atrodė tragiškai. Ne gana to, jos veidą papurškė kažkokia priemone, kad ilgiau makiažas išliktų, tai nepavyko pasitaisyt to niekaip.
