1. Paauglystėj maištaudama ilgus plaukus nusirėžiau trumpiau nei iki pečių. Dar tiksliau, kirpėja kreivai nukirpo- priekį buvo iki pečių, gale nelabai dengė kaklą. Pamačiau, kad netinka, nusprendžiau auginti vėl. Jau pakankamai buvau atsiauginusi, kirpėjai pasakiau, kad tik galiukus pakirptų, o ji man vėl nurėžė trumpai- “oi, maniau, kad kerpam vėl trumpai”
2. Ilgą laiką turėjau kirpčiukus, su emo laikų pabaiga nusprendžiau juos auginti ir nebekirpti. Augo ir susilygino su mano plaukais. Prieš dvejus metus užsinorėjau nusirėžti juos vėl. Kirpėja pusvalandį atkalbinėjo, bet per daug norėjau. Ir ką, baisiai netiko. Pasižiūriu savo anų metų selfius ir negaliu nežvengt
3. Kirpėjos prašiau, kad rudus dažytus plaukus nudažytų ryyyyžai. Blondiniška morka. Net nuotrauką parodžiau. Išėjau rudai raudona, po savaitės nusiplovė tas raudonumas. Labai netiko
ai, dar buvo su makiažu, kai nelabai gaudžiausi atspalviuose- rinkausi droge makiažo pagrindą, pačio šviesiausio- mano odos spalvos, nebuvo, bet šalia buvo konsultantė, kuriai patikėjau man išrinkti kitą makiažo pagrindą. Pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. išrinko tokį, kad kitą dieną renginio nuotraukose mano kaklas buvo absoliučiai baltas, o veidas rudas, kad žiauriai gerai matėsi devint raudoną paltą.
