Perskaičiau dar kartą, ką jam parašiau dėl jūros, tai visgi parašiau, kad ten planuoju važiuoti, bet nepaiminėjau, kad su draugais. Gal reikia parašyti, kad su tėvais? Tada gal suprastų, kad kartu varyt ne išeitis. Bet irgi nekažką gaunasi, nes tada sakys ‘, ooo, tai nevaryk, ir bus pas tave plotas, galėsiu nakvoti’ : D Damn. Jokiam sapne nesapnavau, kad jį pamatysiu, galvojau biški pachatinsim ir viskas tuo užsibaigs, o čia jau pavojaus varpai skamba labai garsiai… Įdomu jį pamatyti, bet nenoriu tą laikotarpį, kol jis čia, vaidinti su juo kažkokia šeimą, būti visada kartu, apvežiot aplink visą Lietuvą su savo mašina, nu ne maaaaan :/ Kiek supratau, jis čia žada važiuoti vienas. Nu tai išvis. Visas viltis tik į mane sudeda, o aš tai visai netrokštu viso to. Bet jaučiu kažkokią kvailą pareigą…
