Aš lygiai tokią pat situaciją turiu, dabar turiu vaikiną kurį myliu ir nekeisčiau į nieką, deje prieš šitą turėjau simpatiją su kuriuo bandėm lipdyt kažką, bet taip jau susiklostė, kad pasukom skirtingais keliais ir ne už ilgo atsirado dabartinis. Bendraujam mes iki šiol kaip draugai, buvom net susitikę neperseniausiai kaip išpuolė proga, tiesa velniškai skaudu iki šiol, abu prisiminėm kaip buvo ir kaip galėjo būti. Išgėrinėjom, verkėm abu apsikabinę kaip maži vaikai, deje yra kaip yra, aš turiu savo gyvenimą, jis saviškį. Dar kaip dabar atsimenu sako jis man: tu rasi geresnį nei aš, žinoma, radau geresnį, bet ne tokį kaip jis, tas žmogus turi kažką tokio ko kiti neturi, skaudu, bet yra kaip yra, reik žiūrėt į ateitį, nors smagu prisimint, kas anksčiau buvo.
