Pritariu jau anksčiau išsakytai nuomonei. Gal labai jau taikai į princus ant balto žirgo? Žinok labai gražus vyras ir pats tai žino. Galiu pasidalinti savo patirtimi. Buvau ištekėjusi už vieno tokio (lieknas, aukštas, gražus, rudom akim ir juodais plaukais, ir dar vaidino labai turtingą . Maniau, kad išsipildė visos mano svajonės tik, vien smulkmena, pati verkdavau nuo jo išsidirbinėjimų kiekvieną dieną. Labai sunkiai ir skaudžiai išsiskyrėm (aišku, dar vaikų krūva prigimdyta). Pusę metų kankino juoda depresija (kas gi mane su vaikais dabar ims?). Paskui pradėjau atsigauti, pradėjau lankyti šokius, ir ….. mėgautis vienatve. Skaičiau knygas, susiradau daug naujų draugų, lankau šokius, rūpinuosi savimi, namais ir vaikais. Tai buvo vieni iš pačių gražiausių mano gyvenimo metų Ir ką jūs manot? Kai tik nustojau savęs gailėtis ir galvoti kur ir kaip man susirasti vyrą – jie patys prie manęs pradėjo eiti. Tačiau iš visų išsirinkau žemą, pliką, su pilvuku. Paklausite kodėl? Nes šalia jo jaučiuosi kaip už mūro (apie ką visą gyvenimą svajojau).
Taip, kad, miela temos autore, jei nieko neatsirado šalia tavęs, vadinasi – tu dar tam nepasiruošus, vadinasi, tas žmogus, kuris turi būti šalia tavęs – dar nepasiruošęs. Tik labai prašau, išnaudok šį gyvenimo laikotarpį ne verkšlenimams, o savęs tobulinimui (šokiai, sportas, savanorystė, knygos, ir t.t.). Tiesiog ne ieškok svajonių vyro, o pati tapk svajonių moterimi. Ir palik tą svajonę gyvenimui – jis pats viską sutvarkys. Sėkmės.
