Jūs teisios, žinau, kad turiu atleisti ir pamiršti, bet tai įvyks, tik kai vėl susirasiu kokį vaikiną. O man niekaip neišeina jokio rimtesnio nutverti. Dažniausiai pasitaiko nerimti, trenkti (na, su didelėm keistenybėm) arba netinkantys pagal išvaizdą-aš aukšta, o jie man vos iki peties. Kodėl taip? Visų draugių vaikinai puikūs ar bent normalūs. Esu priversta būti viena, nes pult glėbin pas bet kurį-kankynė.
Nors, jei mano ex iš mokyklos laikų pasiūlytų grįžt pas jį, grįžčiau, nes jis vienintelis padorus iš visų mano pažįstamų vaikinų. Bet štai jis nenori atnaujinti santykių, nesvarbu, kad po manęs merginos nebesusirado. Nesuprantu, kaip jam išeina neisterikuoti, priešingai nei man.
