Na, žinot, autore… aš esu už jus tik metais jaunesnė. Ir taip, aš kaip jūs, visada norėjau sukurti šeimą, tačiau mano kelyje pasitaikydavo tik visokie balvonai – vienas išdavinėjo, kitas buvo agresyvus išgėręs, kitas buvo nežmoniškai pavydus. Ir ką? Aš vistiek kraupstu perskaičius jūsų žodžius. Nes pati suprantu, kad geriau jau likti senmerge, nei būti su bet kokiu, kurio net nemyliu. Kokia čia santuoka, kokie santykiai gali būti be jausmų? Visiška nesąmonė. Bet matomai skiriasi mūsų pasaulėžiūra. Apskritai šiais laikais nėra jau tokio statuso kaip senmergė. Tai senos kartos žmonių išmislas. Mane asmeniškai mokė būti savarankiška moterimi, to ir siekiu. Ir, mano nuomone, moteris turi mokėti būti laiminga ir viena, o ne sukrauti atsakomybę kažkam kitam, kaip kad darote jūs. Linkiu tai suprasti ir jums
