Siuo metu situacija yra jog as dirbu o vyras ne. Todel uz viska moku as, na o vyras namu seimininke. Indu neplaunu, netvarkau, negaminu. Siek tiek aisku uztruko ji istreniruot, kad jis suprastu, kad tai ne visada yra moters pareiga. Nieko nedarau is principo nors galeciau, nes mane nervina tas isitikinimas kad moteris turi viska daryt nors ir dirba. Pasakiau jam arba samdom valytoja arba tu tvarkyk, tai nupirkau jam dulkiu siurbly tai pats tvarkosi dabar Panos reikia vyrus pastatyti i ju vieta ir parodyt savo ragus. Reikia keisti ta zeminanti poziuri i moteris, kadangi jau nebe tie laikai. Suprantu jei vyras islaikytu seima ir gerai uzdirbtu tada be problemu, bet kai abu dirba ir moteris turi viska daryt tai cia jau virsune. Blemba as kai pamatau kad metosi jo smirdancios kojines geriau jam i burna sukisiu nei pakelsiu.
Dabar pridesiu is tuomet kai abu dirbom. Mes niekada nesigincijom ir nebuvom nepatenkinti musu pinigine situacija. Taigi:
Nuoma, mokesciai ir bendros santaupos lygiai per puse. Maistas, pramogos ir t.t pakaitomis. Viena karta vienas kita karta kitas na mazdaug per puse ziuredavom bet niekada neskaiciuodavom kiek kas isleido nes cia jau nesamone mano atzvilgi, nemegstu pinigu skaiciuot. Visa kita atskirai. Turim atskiras saskaitas. Su likusiais jau darom ka norim ir perkam ka norim. Na nebent tik pasitariam kai ka nors gan brangaus norim pirkt. Taciai sita situacija labiausiai tinkama kai uzdirbama mazdaug po lygiai. As visada uzdirbdavau siek tiek daugiau beje tai man likdavo pinigu ir drabuziams ir manikiurams ir kirpykloms na ir kartais ji palepindavau kuom nors. Tai manau jei vyras daugiau uzdirba iseitu atvirksciai
