Mano istorija tokia, kad mane iskaudinusio vaikino negalejau pamirsti 3 metus nors draugavome apie 8 menesius. Taip, tiek buvau galva pametusi del jo, taciau i kalbas susitaikyt net nesileidau. 3 metus nebuvo dienos, kad apie ji nepagalvociau, taciau ne su asaromis, o tiesiog apie ji. Mums issiskyrus po metu atsirado mano draugas, taigi dar 2 metus budama su draugu galvodavau apie savo buvusi, ta issvajotaji. Keisciausia tai, kad mums issiskyrus(su pirmuoju) jis atsirado mano gyvenime po 2ju metu!!! Pradejo rasineti zinutes, skambinti, aiskinti kaip jis be manes negali. Kad ir galvojau apie ji, vis tiek likau su tuometiniu draugu su kuriuo buvau istisus 8 metus. Ir to nesigailiu. Kai jis man rasinejo, as sutikau su juo susitikti, nors turejau drauga. Supratau, kad man jis nieko jau nereiskia, kad as jam neturiu jausmu. Dabar jis vedes, turiu jo fb. Per tuos metus dar teko su juo bendrauti, jis siulydavo susitikt, daugiau nesutikau. (Net kai turejo dabartine zmona). Ko gero ir jis manes taip lengvai nepamirso. Temos autorei, tai praeis, nenusimink ir jis apie tave pagalvoja, kaip ir tu. Stenkis daugiau demesio skirti dabartiniam draugui, sukursit daugiau nei su pirmuoju, nes jis buvo sunsnukis ir to nevertas. Bukit laiminga ir dziaukites, kad turit grazius santykius
