Ak, tie du 200 kilometrų juokas pora valandų traukinyje ir jūs jau kartu. Pati draugauju per atstumą – apie 1000km. Sunku? Dar ir kaip, dabar aš pas jį vasarą leidžiu, bet išvykstu jau už penkių dienų, vėl gali tekti nematyti jo penkis mėnesius. Ne dvi savaites, ne, būtų puiku taip dažnai galėti susitikti, bet kai abu studentai… Galimybės juk nėra beribės. Bet ką, vis tiek laimingi, nes tas laikas kurį praleidi kartu – atperka tą prabėgusį laukiant susitikimo. Tad tikrai nebijokit tokio mažo atstumo. Pradėsit draugauti rimtai – grįš tikrai dažniau nei 2 ar 3 kartus į savaitę, o juk ir tu gali nukeliauti pas jį (nors nežinau kiek tau metų ). Aišku labai nepatiks, kad ne visada galit būti kartu, bet prisitaikoma, labiau įvertinsit laiką praleistą kartu užtat. Bet noras turi būti iš abiejų pusės, kitaip visus nervus susigadinsit, jei vaikinas vis kartos, kad sunku jam labai taip, gal užbaigiam, tai tikrai tiek pati ant pečių nepakelsit. Tad manau kalbėkit ir žiūrėkit kokie jūsų interesai
