(nežinomas) (archyvas)
Mano toks mąstymas: pirmiau mokslai, o vėliau jau meilės reikalai. Kitos tai ir mokykloje pribręsta meilei ir išteka iš kart po paskutiniojo skambučio ir dažnai net laimingai. Žinot turiu keletą pažįstamų kurie skundėsi “Oi, kaip tau gerai, tu studijuoji, dirbi įdomų darbą” – o patys jau vidurinėje pradėjo šeimyninį gyvenimą ir toliau nei mokslai, nei karjera nesusiklostė. To aš niekam nelinkiu. Galbūt tai labiau priklauso nuo to, kada žmogus subręsta kad nebūtų taip kad “vaikai vaikus daro”.
