Esame jauni man 18 jam 20. Viską apmąsčius jis tiek kartų yra ižeides, kad net baisu būtu ir pasakoti, net jo draugai pažiūri į jį kreivai. Apie ižeidinėjimus buvo kalbėta daug, jo pasiteisinimas atsiprašau pasakiau ar padariau neapgalvojęs. Seniau ir pamiršdavau ką buvo blogo pasakęs, o dabar viskas lieka ant širdies. Tikrai tikiu, kad jis mane myli, bet tie santykiai tuoj taps tu pasakai tą aš tau kąsiu atgal ir dar skaudžiau. Dabar abu mėgstame dėl šūdniekio supykti. O dėl sapnų manau jūs teisios, yra baimė, šeip nesu pavydi begalo, bet jo gerumas mano draugei nervuoja, kad ir 2 val nakties parašo ji, ar gali ją parvešti namo, ji ir veža, buvo vienas atvėjis kaip jis ją veže namo ir man nieko nepasake sužinojau iš kitų. Gal dėl to ir sapnuoju.
