Ojeeei, visada gristu i Lietuva ir su geriausiu draugeliu prisimenam tuos laikus ir pasnekam, kaip gera butu gristi i kokia 5 klase ir is naujo atsimokyti iki 8… (Po 8kl. keitem mokykla) Ziauriai gera budavo. Ateidavom kaip durneliai anksciausiai ryte, jau apie 7 budavom mokykloi, visas bufetininkes ziauriai gerai pazinojom paprikolindavom ten su jom, i skola mums duodavo kai baigdavosi pinigai. Tai nusipirkdavom dar siltu bandeliu vos ateje, sededavom snekedavom apie visokias nesamones kol daugiau klasioku ateidavo, per pamokas kiek prisijuokta is visko… (Ne moksliukai. 5-6 svarbiausiuose dalykuose). Nors ir super nesimokem, su mokytojais labai gerai sutarem, juokdavomes is visko koridoriuose, nu tokie durneliai budavom. Rekaudavom vienas kito salia eidami… Zoodziu, baisiai gristi noreciau… O toks topas buvo tai kai jau buvom 7 ar 8 klasei ir prasidejo budejimas. Tai nuliniam aukste kur rubine teniso stalai budavo, o kaip tik Egle Jurgaityte buvo atejus mokytis pas mus. Tai ateidavo tenisa ji ten pazaisti, o mes kazkaip 3 budejom tai kai plesem dainuoti ”Egle mano sese” Aisku po 6 gavom uz budejima ta diena, bet atsiminsiu ilgam. O issipleciau as cia jau kaip… O pats pagrindinis dalykas tai ziauriai gailiuosi, kad baigiau tik 9 klases ir neturejau nei simtadienio nei paskutinio skambucio. (Teko isvaziuoti i Anglija) Taip pavydas eme kai visi buve klasiokai svente sventes visas… O ir vistiek tik viena karta gyvenime mokykla baigi.
