Aš net nežinau kaip išsireikšt, bet savo elgsena vėliau subrendau. Pvz iki 14 žaidžiau su lėlėm, nors kitos jau vos ne turėjo svajonių profesiją ir konkursinius balus “žinojo”. Dėl to su klasiokėm ir nerasdavau bendros kalbos. Kai man buvo 13-14, kieme prasidėjo pirmosios intrigos dėl vaikinų dėmesio, o man norėjos tik dūkti, žaisti ir lakstyti, o ne paskui bernus sekiot. Būdama kokių 16 labai norėjau dar nors kartą pasiaust kokioj Euroopoj, nes kai buvau tam tinkamo amžiaus, tokių dalykų nebuvo, nors ir dabar mielai nučiuožčiau
Kas dėl klasiokų-niekada nereikia kreipt dėmesio į jų piktas šnekas. Pvz mane kokioj 5 klasėj su klasioku “suporavo”, nes gindavom vienas kitą, jei kas ką sakydavo. Jis buvo po avarijos, tai fiziškai truputį kitoks, bet nerealiai protingas, tai iš to fizinio defekto tyčiodavos, o kai nusirašyt, tai tik duok
