Man žodžių užsirašinėjimas jokios kalbos mokantis nepadėjo ir nepadeda. Tai užima laiko, nuobodu, tų užrašų turbūt niekad nebeatsiversiu, o jūsų atveju, bet koks serialo žiūrėjimas pavirstų darbu.
Svarbiausia yra suprasti kontekstą. Verstis reikia tada, kai žodis/-iai trukdo suprasti prasmę. Užsirašyti jo neužsirašyčiau, nebent norisi, tik šiaip kokiu app’su greitai patikrinčiau (sėkmingai iki šiol naudoju Leo (bet nėra lietuvių kalbos) ir Google Translate, nes jis gana tikslus ir labai spartus). Dar geresnis variantas — nesupratus kurios nors vietos, kelias minutes atsukti filmą/įrašą. Pati nustebsit, kaip po perklausymo aiškiau viską suprasit. Tas pats su vlogais, tikrai. O jeigu žiūrit filmą ir jau keliasdešimt minučių nieks neaišku, užbėkit už akių ir paskaitykit kelis sakinius filmo turinio aprašymo wiki. Tai, kad užsidedat tos pačios kalbos subtitrus, mano galva, yra labai gerai, geriau nei be subtitrų.
Kontekstinis mąsymas ne tik naudingas kalbų mokymuisi, bet pritaikomas ir rašiniuose, santraukose. Priežastis, kodėl vaikai taip lengvai išmoksta užsienio kalbas, yra ta, kad jie nesiparina dėl nežinomo žodžio, o bando jį išreikšti kitaip, suprasti per kitus taškus iš bendro vaizdo. Žodynas prasiplėčia natūraliai, kai nuolat skaitai, žiūri, girdi, bendrauji. O ne tada, kai mintyse nuolat zulini gramatiką ir bijai suklysti rašydama colloquial consciousness.
Žodžiu, pradžią turit labai neblogą, tad tiesiog siūlau tęsti, kas pradėta. Kalbas mokytis turi būti smagu, nepaverskit to darbu. Išbandykit kelis būdus — ir užsirašyti, ir keliskart peržiūrėti, galų gale, atsiversti žodyną, besti į jį pirštu ir iškalti 20 žodžių (būtent taip sužinojau žodžio obstreperous reikšmę). Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Sėkmės!
