noreciau papasakoti ir savo istorija kai buvau kokiu 7 ar 8 metu gyvenome su visa seima kaime name kuriame anksciau gyveno pasak visu kaimo gyventoju labai bloga moteris visada vaiksciodavo juodai apsirengusi paleisdavo kaimynu karves laukuose niekada niekuo nesidalindavo su kitais kaimynais nors visi budavo labai draugiski ir viskuo dalindavosi. visas kaimas jos bijojo ir po to kai ji mire ir buvo pasarvota tame paciame name. mes ji nusipirkome ir visi tik pasakodavo kad ji budavo labai bloga moteris as dar buvau radusi jos maza nuotrauka visa tokia juodais plaukais zodziu baisu net ir dabar ja prisimenu. pamenu kad mama pasakojo kad jai ji sapnuodavosi sako jau guliu lovoje ir girdziu kaip kaskas beldzia y langa ji atitraukia uzuolaidas ir mato ta motery ir ji mano mamai liepia iseiti is siu namu ir saukia ar tu dingsi is cia ar tu dingsi visokie ir panasus sapnai sapnuodavos mano mamai labai daznai. karta atrodo kad kaskas judindavo antro auksto duru rankena ir dar mano mamos vos karta nenudegino su karstu arbatinuku nes jis tiesiog pats nukrito ant zemes niekas jo nejudino. ir dar prisimenu kaip tetciu irgi buvo kaskas tame name keisto nutike kad jis gulejo lovoje iskises ranka is po antklode ir jam ta ranka tarsi kaskas paliete. zodziu po visu situ yvikiu iskvieteme kuniga ir jis pasventino nama. mes dabar jame jau nebegyvename bet ji dar turime ir visada kai as ten nuvaziuoju pajuntu labai kesta jausma atrodo kad kaskas yra salia manes… as pati galiu rinktis ar parduoti ji ar ne bet parduot jo tarsi kaskas neleidzia atrodo kad sito negaliu padaryti kaskas trugdo. pati taip pat as gal pries kokius metus kviesdavau dvasias su adata ir siulu preitame bute kur gyvendavome tai ten nuvykus taip pat pasijauciuntu labai nejaukiai negaliu uzmigti. daugiau niekada nedarysiu tokiu klaidu ir nezaisiu su tokiais dalykais…
