Na sekantis kartas buvo po metų. Su draugėm sugalvojom iškviesti dvasią (dabar niekada neišdrįsčiau to padaryt..) Aš visą laiką labai domėjausi tokiais dalykais, todėl nusimaniau kaip kas turi būti. Kaip tarėm taip padarėm. Kitą dieną susirinkome prie tokio mini miškelio, kuriame buvo palaidotas vienas iš kartu dalyvavusios merginos prosenelių. Jį ten palaido dar karo laikais, bet mes nežinojome, jis ten visdar buvo užkastas, ar buvo pasilikęs tik kapas. Žinojome, jog jeigu iškvieti demoną, jis įsikūniją į kokį nors gyvą padarą, bet į tai nesigilinome. Atsinešiau žvakių, visokių žolelių, akmenų. Kaip tyčia buvom penkios. Susėdome ant to kapo ratu. Su šakele nupaišiau pentagramą. Kiekviename krašte uždegėm po žvakę (išviso penkias, kiekvienai po vieną), uždeginėjome žvakes iš eiles, jeigu kuriai nors užgesdavo, viską uždeginėdavom nuo pradžių. Kai uždegėm žvakes, susikabinom rankomis ir pradėjom kartoti ‘dvasia, kviečiame tave į gyvūjų pasaulį’ ir taip daug kartų. Kiekviena galvojo, kad vistiek nieko neiškviesim ir viskas bus tik juokais. Kartojom keliolika kartų, tada užgesinom žvakes ir viską palikusios išėjome ant kelio. Virš mūsų pradėjo skraidyti varna. Neatkreipėme į ją dėmesio. Po geros valandos susivokėme, juk kur mes tik einame, jis skrenda visur iš paskos ir įkyriai karksi. Praėjo kelios valandos, o mums jau ir baugu pasidarė.. kur mes – ten ir ji. Ir kad karksi..!! Garsiai garsiai. Išsigandom. Nuėjom pas vienos iš mūsų motiną, viską jai papasakojom. Keista, bet net ji išsigando.. Davė mums šventinto vandens ir liepė grįžti į tą vietą, padaryti viską tą patį ką darėme ir sukalbėti ‘Tėve mūsų’. Mes labai bijojom ten grįžti, bet sukaupusios drąsą nubėgom, kuo greičiau viską padarėm, drebančiom rankom pakartojom visą ritualą, pasimeldėm ir išbėgom ant kelio. Kas vyko toliau, dar iki šiol pačios netikim. Varna skrido būtent virš to mūsų ‘mini miškelio’ ir staiga sustojusi dėjosi į žemę. Atsitokėjusios įsidrąsinom jos paieškoti. Ieškojome visur, ten plotas labai nedidelis, bet niekur jos neradome.
**
Ir gal nuo 13m. visada jaučiau, kad būnant namie, yra kažkas dar. Nesvarbu, būdavau viena namie, ar ne – jausdavau, kad kažkas yra! Girdėdavosi visokie garsai, krebždesiai. Ir tas bjaurus jausmas, kad kambaryje yra kažkas, ko nematai, bet jauti. Prieš metus buvau viena namie su savo vaikinu. Sedėjome virtuvėje, gėrėme arbatą.. ir tik girdim, kažkas palėpėje vaikšto. Garsiai, žmogaus žingsniais. Pas mane palėpė per visą antrą aukštą (na paprastas antras aukštas, tik nepilnai įrengtas).. Draugas labai išsigando, o aš vaidinau, kad nebijau.. bet ištikrųjų uuuj kaip nejauku buvo.. Brr.
Gerus keturis metus miegodavau su šviesa kambaryje. Šią vasarą, vieną dieną kai buvau viena namie, brolio kambaryje paleidau labai garsiai muziką ir atėjau į savo kambarį.. stoviu, maivausi prieš veidrodį ir bac durys stipriai atsidarė. O jeigu vienu metu atidarai mano ir brolio duris, jos susikerta. Ir jos atsitrenkė į brolio duris ir pradėjo viena į kitą trankytis, tartum norėdamos užsidaryti į priešingas puses. Aš galvoju numirsiu iš baimės. Čiupau fotika, telefoną ir išbėgau į lauką. Dar buvo šviesu, visa šeimyna buvo išvažiavusi.. sedėjau ir bijojau net į namo pusę žiūrėt.. nežinojau kur dėtis. Gal po valandos įsidrąsinau įbėgt į namus, išjungt muziką, greitai užrakint duris.. Sėdau ant dviračio ir išvažiavau pas tetą.
O dėl miegojimo su šviesa.. tai tėvai pyko dėl didelių sąskaitų už elektrą ir mama nuvedė mane pas iridologą. Jis su spec.aparatu nufotografavęs mano akį man pasakė daugybę dalykų apie mane ir netgi tokių, kurių negalima nustatyti pagal sveikatą. Pvz. apibūdino mano ir mano vaikino pakabukus, kurį aš tuo metu jau buvau išmetusi į tvenkinį. Na žodžiu, sedėjau ir klausiau akis išsprogdinusi. Papasakojo, kad pas mane namuose tikrai yra dvasia, kitaip tariant ‘domovoj’, bet jis nėra piktybinis. Tiesiog jis pyksta ant manęs, nes jaučia, kad greitai išeisiu iš namų. Ir nenori, kad taip nutiktų, todėl reiškiasi visaip. Liepė man nupirkti jam saldainių, padėti į stiklinį indą ir palikti stovėti kurnors. Po vizito iškarto nulėkiau į Nofrą, nupirkau saldainių, idėjau į stiklinį indą.. pastačiau ant spintos ir tfu tfu tfu, viskas nurimo, miegu ramiai ir be šviesos.
