As turejau draugu,kurie sirgo depresija,tai palyginus su manimi,tai as dar einu bendrauju,aisku nevisad noriu,bet verciu save,tam kad prasiblaskyt ir uzmirst mintis apie gyvenima. O draugai,tai net is namu neiseidavo,fb issitrindavo,dingdavo ir nosies neiskisdavo,nes nenoredavo zmoniu matyt.Aciu dievuj dar taip baisiai man nera,nors tokiu dienu buta,kur kriokiu i taska ziuriu ir save musti noris. Nes jauciuos nereikalinga siam gyvenime,jokios naudos nenesanti,piktas,liudnas,tuscias zmogus. Kartais isgerusi aplinkiniam pasakau kaip jauciuos,jie stebisi,nes sako tu tokia energinga,komunibikali,turetum buti renginiu organizatore,charizmatiska. O viduje jauciuosi -niekas.Viskas erzina,nieko nesinori daryt,tiksliau NEZINAU KA DARYTI,kad buciau laiminga ateity. Ir metu metais va taip eina,visa jaunyste suniui ant uodegos….bent puse valandos noreciau nieko nemastyt…
