Savaime aišku, kad pirma reikia turėti kur eiti, tada išeiti.
Kur eiti turėt, tai manau rasčiau kur, bet aš dabar tarsi suaugus su ta vieta, ir nu nežinau. Kito darbo susiradimas man atrodo tik gėlytės palyginus su tuo, kaip reikėtų išrutuliuot tuos žodžius. Ai beje pamiršau, “pasigirt”, kad pradėjau naudot tokią taktiką, kai net mano darbai stovi, o aš darau beleką, kaip ir visi. Čia jau savaitę gal tuo užsiimu Blyn laukiu kažkokio pokalbio, kad va čia reikia dirbti, nepakeičiamų nėr ir pnš, t.y. laukiu kada bandys mane praspirt. Svajonių frazė “tu rytoj nebelaukiama darbe”, nežinau iš tos laimės valdžiai saldainių dėžę nupirkčiau
ir juokingiausia, kad čia ne kokia čeraškino kontora, o rimta firma specifinė sritis, bet kam aktuali, tas tikrai ją žino. Nafik. Einu nusiimsiu savo like facebook’e.
