Visiškai pritariu.
Paasistuosiu pridurdama, jog sunku suprasti ką žmogus galvoja, kai sako kažką mylis, nors poroje nėra matę vieni kito nei apsiverkusio, nei yra buvę susipykę, nei atskleidę tam tikras paslaptis kurias sakant vapšie atrodo rankos nukris kaip dreba, ir taip toliau ir panašiai. Manyčiau tik pamačius didžiąją dalį kito žmogaus spalvų, pusių ir veidų gali pasakyti ar jį myli ar ne ir ar nori likti su tuo žmogumi, kuris daugeliu scenarijų ne visada spindėjo.
Dėl to nė kiek nesistebiu kaip žmonės skiriasi po pusės metų sakydami ” niekada nemaniau, kad tu toks!”. A – dah, iš kur galėjai tai žinoti, kai susimetei su žmogumi prabendravus like savaitę. Savokų maišymas man ne galo nepatinka. Čia panašiai kaip būna žmonių, kurie tris dienas pabuvę liūdnesnėje nuotaikoje sako, jog jiems buvo depresija. Nu nors nusišauk. Kai depresija yra sunki liga, o ne kelių dienų nuotaikos nebuvimas. Tas pats su meile ir apskritai su labai daug žodžių ir sąvokų..
