Nezinau jau kuo tiket …
Vakar jam tiesiai sviesiai pasakiau, kad tie nuolatiniai susirasinejimai nezinia su kuo man sukele nepasitikejima ir kad patkrinau jo telefona. Pasakiau ka perskaiciau ir paprasiau viska iskloti kaip yra…
Jis labai ramiai pasake, kad tai drauge, kuri turi dideliu problemu, nes byra jos seima, kad jis ja stengiasi palaikyti, skiria demesio, nes ir ji jam padejo, kai buvo sunku. Tada paeme telefona ir jai paskambino, ijunge garsiakalbi, kad girdeciau ir as: pokalbis buvo trumpas, vienas kito paklause kaip sekasi, pakalbejo apie jos dukryte, o ji pas ji paklause “kaip tau su drauge, nepyksta ji, kad man tiek demesio skiri?, gal tu man tiek nerasinek ir neskambinek…”.
Kai padejo jis rageli, tokiu pat ramiu tonu man pasake “iseik, noriu pabuti vienas, kazin ar mes dar galesim buti kartu, tau geriausia butu susirasti toki, kurio kisenes, mobiluji ir visa gyvenima galesi tikrinti ir knistis juose kiek tik nori, tik kazin ar toki rasi, nes niekam neidomios itarios ir pavydzios mergos”.
Isejau. Man dabar irgi reikia vienatves.
