lechuza, aš irgi turėjau bėdų su skausmais, kai paauglystėje važinėjau su brolio dviračiu, kuris man ir per didelis buvo ir aplamai netinkamas aš kaidaise irgi galvojau apie miesto, kad sėdėti galėčiau, kaip jūs sakėte, tarsi ant kėdutės, tačiau turiu dabar tokį bevardį, kurį iš tikro dievinu draugas išmokė mane kaip taisyklingai sėdėti, kiek turi būti sulenktos kojos, kokioj padėty rankos ir dažnai mane bara, kai darau kąnors ne taip kad nuvažiuot iki darbo man reikia įveikti kelis nemažus kalnus ir dar plius prieš vėją, tokiais momentais suprantu kokį didelį privalumą turi tokia sėdėjimo pozicija, nes vėjo pasipriešinimas kurkas mažiau jaučiamas o darbe kolkas vietos dviratukui yra, nes turim tokį kambariuką kuriame laikomos visokios šmutkės ateity ten planuojama įrengti darbo vietą, tai tada nežinau ką darysiu su dviračiu, nes palikti jo lauke tikrai nenoriu…
O kalbant apie vietas dviračiam palikti, tai tikrai Vilniuje dar didelė bėda šitoj vietoj..pvz, prie mano darbo lauke net nėra spec. stovų dviračiams, o dirbu tokiame rajone, kur vien naujos statybos namai pūpso, dviračių ir pėsčiųjų takai padaryti, o vietos dviračiui pastatyti nėra
dudi (archyvas)
