Ats:Neturiu draugu, nemoku kurt santykiu

Taip, taip, apie mane ir nieks nieko nezino. Apie pasnekovo asmeninius dalykus galiu kalbet, diskutuot, klausinet ir itin asmenisku dalyku, bet kai sulaukiu pati kokio asmeniskesnio klausimo, tai viskas, atviraut nesinori, meluot kazka irgi ne, tai tiesiog kazka numykiu, pasimetu ir greit keiciu kalba vel viska permesdama ant pasnekovo ir jo gyvenimo…is vienos puses, tai zmones tada jauciasi isklausyti, galbut dar kazka patariu, bet is kitos tai isivaizduoju, kad ir nefainai kai atsiveri zmogui, o is jo nieko negali ispesti…

net nezinau ka daryt, kaip ismokt pasitiket ir atsiverti :/