Mes brolio mergytei nešėm storą, tą labai storų puslapiukų,kad nesusitrintų ir vaikai nesuglamžytų pasakų knygą su daug paveiksliukų ir šone garsais,kur reikia paspausti tam tikrą pažymėtą garsą,kai pasaką skaitai, šiltą kombinezoniuką didesnį, kojinytes,gražią atvirutę su sveikinimu ir joje buvo įdėta dar nedidelė kupiūra eurų,o jos šalia parašyta,kad sunaudoti mažylės pampersiukams. Čia kaip artimiausiem tai pinigai pravertė. Šiiap labiausiai pasiteisino ta stora knyga,nes mergytė ir paaugusi jau beveik metukų mėgsta vartyti tą knygą ir žiūrėti paveiksliukus, bei spaudžioti tuos garsus (ten ir gyvūnėlių,princesės balsas,raganos juokas, ir tt.). O tėveliam tenka skaityti knygutę
Pusseserės mergytei irgi dovanojom pasakų knygą ir žaisliuką. Kažkaip mes visada manom,kad nuo pat mažens gražu,kai vaikai pratinami prie knygučių,o jiems jos ir patinka;) o ir gražu,kai mama ar tėtis vaikučiui pasaką skaito ir abu paveiksliukus žiūri
Dar sakoma,kad bodžiukai pasitarnauja,apatiniai rūbeliai,nes jų ir keitimui reikia ir šiaip vaikai greit auga
