Aš irgi turėjau tokį draugą. Su juo bendravom nuo univero laikų, bet jokios traukos vienas kitam nejautėm, esam tiesiog ne vienas kito skonio. Kartu mokydavomės, vienas kitą palaikydavom sunkiais momentais, pvz. jo tėvukui sunkiai susirgus, man kai gyvenime buvo sunkumai. Aš turiu vyrą, bet jis nieko prieš mano bendravimą su kitais žmonėmis, nepaisant to draugai tai ar draugės. O tas mano univero laikų geriausias draugas susirado merginą, kuri uždraudė su manimi bendrauti, nes pavydi. Aš asmeniškai tai priimu kaip komplimentą Bet rimtai kalbant, tai nesuprantu tokių santykių. Pati į akis nelendu ir labiau galvoju apie savo draugą. Jeigu jam dabar prioritetas santykiai, tai gerai. Bet žinau, kad ir jis pasiilgsta mūsų bendrvaimo, nes visgi kartais parašo ir netgi pasako, kad norėtų bendrauti, bet negali. Na kągi. Bet mano manymu, tokie santykiai, kur žmonės vienas kitą tampo už virvučių ir kažko vienas kitam neleidžia, ilgai netrunka. Ims ir pavargs vieną dieną žmogus nuo draudimų. Ir šiaip įdomios tokios moterys, jei vyro ir moters bendravimą būtinai seksu grindžia.
