Erasmuse buvau Suomijoje ir susibendravom su vietinių grupe, o jis tarp jų buvo iš pradžių labai gerais draugais tapom, perėjo į kitą stadiją prieš pat man išvažiuojant, kai jau abu supratom, kad ne paprastos draugystės norim.
Susirašom pagrinde per messengerį. Dažnumas kaip kada, kartais visą dieną non-stop, o pvz šiandien tik keliomis žinutėmis apsikeitėme, abu užsiėmę ir šiaip nėra juk visą laiką apie ką šnekėti, mes ir kartu būdami dažnai tieisog jaukiai tyliai, tai čia tieisog to jaukumo nėra
Skype retas atvejis. Maždaug kartas į mėnesį. Tiesiog erzina kokybė, dar gyvenu vieno kambario bute su sese, tai girdi viską ką šneku, kažkaip nefaina. Skype būna paprastai kai kokias keliones planuojam, padeda man suomių mokytis ar jei labai išsiilgstu prispaudžiu, nes šiaip jam mane matyti ir negalėti paliesti baisu tiesiog, panašu, kad geriau tiesiog susirašinėti ir kelias nuotraukas nusiųsti
Na bet akis į akį viskas tikrai gerai, gal tik abu per daug norim, kad kitas būtų laimingas, tad savo norų neišreiškiam, bet čia jau tiesiog tokios charakterio savybės, abu ramūs ir gana šalto proto
