O man atrodo, kad negalėjimas gyventi be nuolatinio FB, instagram’o ar ko kito tikrinimo dažnu atveju yra visai ne priklausomybė, o tiesiog sąmoningas bėgimas nuo supančios realybės/aplinkos. Priežastys tam gali būti labai įvairios, dažnai jos būna sumišusios, bet pateikiu kraštutinumus: buvimas savo komforto zonoje (nelieka jokių iššūkių ar nepatogumų, skatinančių ėjimą pirmyn), o gali būti ir visai priešingai – emocinė duobė, kai niekam nėra nei vidinių jėgų, nei noro. Bet kokiu atveju, kad ir kur būtume, ta situacija mums nepatinka ir kelia kažkokių neigiamų emocijų. Socialiniai tinklai mums leidžia atitrūkti nuo viso bent mintimis, o tai jau teikia kažkokį pasitenkinimą. Negana to, jų pagalba atitrūkti žymiai lengviau, nes nuolat checkindami lyg susikuriam kažkokią kitą erdvę, kuri yra kitokia nei reali ir galbūt mažiau slegianti. Tuo tarpu realiam pasaulį, kad tai padarytum reikia įdėti ženkliai daugiau pastangų ir negana to, kartais pati naujos veiklos pradžia būna savęs prievartavimas. Žodžiu, bijau, kad prišnekėjau daug niekam nesuprantamų vėjų, kurie galbūt yra visiškai nieko verti ir gal neteisingi. Bet kokiu atveju, atsakant į klausimą – mano gyvenime jie nebedaro nei neigiamos, nei teigiamos įtakos
