Šiaip aš kurį laiką kažkaip niekuo nesidomėjau. Buvo daug rašančių ir kalbinančių. Atrodo va pabendrauju su žmogum ir tiek, bet neužkabina kažkaip. Ta prasme nejausdavau niekam simpatijos, tik draugiškumą . Bet, galiausiai atsirado mano dabartinis vaikinas. Parašė man. Po kelių dienų susimatėm šventėj. Buvo šventės pabaiga, tai jis jau neblogai pabaliavojęs buvo, kažkaip netyčia atsiradau prie jo, o jis užmigo man ant kelių… Puikus pirmas įspūdis… Kitą dieną parašė, sakė jog jam labai gėda, ir panašiai.. Žodžiu, pradėjom bendrauti diena iš dienos, atsirado simpatija, o paskui ir meilė Niekada nemaniau, kad tokios kaip aš gyvenime, atsiras toks nuostabus žmogus. Nes kiti, su kuriais bendravau, palyginus su juo, tai buvo visiški lepšiai… Mergišiai ir panašiai .
O tau autore patarsiu nesinervinti, kad nėra to vienintelio. Nes anksčiau ar vėliau jis atsiras. Ir šiaip jeigu ir kas nors kaiką parašo, juk visuomet galima gražiai pakreipti viską kita tema ir palaikyti pokalbį Aš prisimenu su vienu vaikinu pradėjau bendrauti, kai jis man parašė nuomonę apie mane, na žinot ,,like ir nuomonė” Tiksliai nepamenu ką parašiau, bet neparašiau tiesiog paprasto ačiū, parašiau dar kažką, ir taip išsirutuliojo pokalbis, vėliau jis pats man pradėjo rašyti.
