Taip,labai mylėjau tą žmogų,iki beprotybės,nors ir bendravimo realaus mažai tebuvo.Tiesiog daugiau nieko nereikėjo,ko tik jis norėjo,tą ir dariau ir ten važiavau,net praradau darbą(turėjau važiuot pasirašyti sutartį po kelių dienų),nes jis pasiūlė atvažiuoti pas jį.Praradau gyvenimo džiaugsmą,va ir dabar iš nuotraukų neseniai davė 35-40 metų,na taip,aš jau nebe ta po bendravimo su tuo vaikinu,ir atrodau pavargusi,liūdna,aš net kai plačiai šypsausi,atrodau prastai,kad ir praėjo daugiau 3 metai po paskutinio pasimatymo,tiesiog sužludgė morališkai ir viskas,o pats gyvena toliau laimingas.Ir šiaip suprasčiau,jei tai būtų tik žodžiai,o kiek visko buvo…
Taip,turėjau karčią patirtį ir nežinau ar kada nors su kuo nors dar galėsiu bendrauti.Pasistengsiu kitaip kūrti santykius ir nedaryti praities klaidų.
Ir taip,mes pačios dėl visko kaltos ir niekas kitas.Jei pati savęs negerbsi,negerbs ir kiti,ypač kalbant apie artimus santykius.
