Aš irgi niekada nebuvau turėjusi rimto vaikino, nes man patikdavo ta vienatvė, kad galiu eit kur noriu, susitikt su draugais ir dar skirti laiko tik sau, o kai jau atsirasdavo koks kandidatas į širdį, atrodo ir norėdavosi tos šilumos, bet tas kėsinimasis į mano vienatvę viską sužlugdydavo ir neužsidėdavau rimčiau su juo Va dabar man 22 ir atsirado toks mielas vaikinukas, susitikinėjam, tai kažkaip keista, kad su kažkuo kelis kartus per savaitę susitinku Bet dėl vienatvės praradimo kažkaip nebebaisu, nes su juo noriu būt labiau, nei būt viena su savo laisve Aš jam aiškiai pasakau, kad turiu savo mokslus, pareigas, draugus ir užsiėmimus, o jis pats irgi veiklos be manęs turi Manau, kad nereikia suvaržyt vienam kito susitikinėjant kasdien, kol atsibosta
