@surprada aš pritariu kiekvienam jūsų žodžiui. Turbūt net šitam aistra nuslūgtų po kažkiek laiko, nors jau kurį laiką nenuslūgsta. Bet man atrodo, aš net santykių su savo vaikinu pradžioje taip nenorėjau saviškio, kaip dabar noriu šito. Gal pasirinkau ne tą žmogų? Gal tik įsikalbėjau, kad jis man tinkamiausias? Sutinku, kad tai žema ir kad geras žmogus nevertas būt įskaudintas. Pertraukos daryti negaliu, mes kartu gyvename, be to, keistai atrodytų, nesuprastų jis, kam man čia ta pertrauka, o gal pradėtų įtarinėti, kad turiu kitą, jog pertraukos užsimaniau. Sunku su saviškiu kažką pakeisti. Keliaujam mes nemažai, tai nieko nekeičia iš esmės. Jam, man atrodo, viskas tinka ir patinka, kaip yra, ir jis nesuvokia, kaip man reikia audringesnių (gerąja prasme) santykių negu dabar mes turim. O turim kaip kokie pensininkai, 60+ prie židinio su katinu susėdę. Jis net nelabai išlenda su manim į miestą, o aš tuo džiaugiuosi, nes tada su tuo draugu paflirtuot galiu. Žinau, baisiai skamba, bet yra kaip yra.
Beje @surprada gal papasakotumėt savo istoriją, kaip metėt kelią dėl takelio? Parašyčiau į pm, jeigu nenorit viešai pasakoti. Gal pavyktų pasisemt kažkokių minčių.
