Sienos kartonines, balkonai absoliuciai salia pat, vyras rukydavo, tai jam kaimyne salia esanti liepdavo nerukyti nes jai visa svetaine smirda. As suprantu, jai dvokia, bet tai kur tada is kitos puses zmogui rukyti? Vyras turejo parkinga pozemini,bet jeigu as atvaziuodavau su savo masina, tai reikdavo ieskoti kur pasistatyti apie valanda, rasdavau prie ligonines – geriausiu atveju. Vasara ryte nebuvo imanoma miegoti veliau negu 9 ryto, todel, kad pakilusi saule tiek kaitindavo, nors visi langai esantys atidaryti, uzuolaidos uztrauktos, tiek karsta budavo, it kiaule susildavau ir zliaugdavau prakaite.( netaikau vistiem to tikrai cia man buvo labai didelis minusas tas karstis ypac kai miego nori)
Langai i langus, jokio vaizdo… Nors salia labai grazus miskas. Mano vyras ten nuomojosi buta, paprase, jog persikraustyciau pas ji, todel pagyvenusi 3 dienas supratau, kad ne. Jis pas mane gyvens. Ne tik del visu situ minusu isejom. Pats butas turejo labai negera aura. Ar mire ar nusizude kas… Nes pirmas nuomininkas buvo jis, nuomojo seneliai, kuriu sunaus tas butas ir tas sunus su vaikuciais emigraves, bet taip ne kart zodzio ir neisgirdom apie sunucio zmona.
