Gal ir imanoma, jei vienas kita tenkinat visais poziuriais, jei ta antra puse yra ne tik zmogus, su kuriuo miegi, bet ir draugas, zmogus, su kuriuo gali apie bet ka pasisneketi..
Bet kita vertus, is savo aptirties galiu pasakyt, kad tai yra sunku, nes laikui begant nori nenori draugyste buna nebe tokia grazi, tada pradedi ieskoti to, kas padarytu pilnai laimingu..
As su savo vaikinu draugauju 3 metus, jauciu, kad ji myliu, kad noriu but su juo, nes geresnio gyvenimo draugo salia neisivaizduoju, deja, jis turi trukumu ir pati jauciu, kad nebe taip jam rupiu, nebesulaukiu demesio.. Ir to eigoje esu ji isdavusi jis apie tai nezino ir tikiuosi nesuzinos, bet stai koks gali buti gyvenimas.. kai pries pora metu dar spjaudziausi per peti, kad niekada gyvenime jo neisduosiu ir stai kaip viskas pasikeite..
