Dirbau 4 vasaras iš eilės Nidoje ”Čili picoje”. Logiška, kad jeigu dirbau 4 vasaras iš eilės, tai žinoma, kad viskas patiko dirbdavau liepą ir rugpjūtį, žmonių srautai dideli, darbo valandos ilgos, bet arbatpinigiai tai ohoho, būdavo normalu, kai po intensyvios darbo dienos parsinešdavau 100-150eur arbatos aišku, grįždavau nusikalusi, pavargusi.. Laisvadienių turėdavome pakankamai daug, realiai aš pati per mėnesį turėdavau apie 15 darbo dienų ir apie 15 laisvadienių (čia maždaug). Ten priima į padavėjus tik tuos, kurie turi patirties padavėjo pareigose, nes darbas intensyvus, reikalaujantis labai greitos reakcijos. O tiems, kurie neturi padavėjo patirties ten siūloma būti pagalbiniu darbuotoju. Pagalbiniu dirbant reikia nunešti patiekalus, valyti stalus ir t.t., na žodžiu padėti padavėjams, tačiau pagalbiniai galima sakyti negauna arbatpinigių, padavėjai tik pagalbiniams susimeta po 10% nuo savo arbatos dienos gale ir duoda pagalbiniams, tačiau pagalbinių valandinis atlyginimas yra didesnis. Na bet padavėju apsimoka dirbti žyyymiai labiau negu pagalbiniu. Darbo nesiūlau tiems, kurie neturi ištvermės, šaltų nervų ir nėra apsukrūs. Kolektyvas ten visad labai šaunus, gamta nuostabiausia Lietuvoje, aš tiesiog myliu pačią Nidą, važiuočiau ten ir šią vasarą (vadovė jau skambino net ir klausė ar grįšiu vėl dirbti pas juos), tačiau Vilniuje jau turiu gerai apmokamą ir rimtą darbą, todėl nenoriu jo prarasti išvažiuodama dirbti i Nidą, taigi, šią vasarą į Nidą važiuosiu tik atostogauti
(nežinomas) (archyvas)
