Aš ir nenorėjau jokių muštynių! Tiesiog labai nesmagiai pasijaučiau, kai prie manęs kabinėjosi, galų gale panaudojo smurtą, o maniškis su bokalu alaus sedėjo kaklą ištiesęs ir žiūrėjo, kas vyksta. Jeigu situacija būtų atvirkštinė, aš pati būčiau priėjus ir pasistengus nuramint, nusivesti pas save, kad ir rizikuočiau, kišdamasi tarp dviejų vyrų, bet nesvarbu- žinau save, buvau panašiose situacijose ir nepalikau mylimų žmonių vienų,o čia juk vyras… Gal ir nemeluoja, gal tikrai nespėjo sureaguoti (bet stebėti situaciją suspėjo), tačiau tai nekeičia fakto, jog likau neapginta. Ir tai mane skaudina. Tuo labiau, jog užaugau prie tėvo, kuris dėl manęs ir sesės bet ką padarytų, eidavo aiškintis su vaikais (ir jų tėvais), jei nuskriausdavo mus, protindavo juos, bet nemušdavo. O čia blyn 0 reakcijos. Nesmagu…
