Nu taip, geriau jau pats bus įsitikinęs, kad į galvą negaus, o mane tegul tampo kas nori ir mėlynes stato… Nežinau, kaip minėjau, aš augau prie kitokio vyro (savo tėvo) ir manau, kad taip, kaip jis žiūrį į artimus žmones, silpnesnių apgynimą, taip turėtų žiūrėti ir mano antroji pusė. Toks jau tas mano suformuotas požiūris ir negaliu priverst savęs galvoti kitaip. Ir dar kartą kartoju! Nenorėjau, kad manasis bėgtų muštis kaip akis išdegęs. O prieit ir duot pastabą tam vyrui arba tiesiog be žodžių mane nusivest nėra kažkas TOKIO, juk ne tamsiame skersgatvyje buvom- aplinkinių pilna, vien jau kai pastūmė mane, žmonės reagavo, klausė ar man viskas ok, tai jei jau blogiausiu atveju būtų kilusios muštynės, manau tikrai atsirastų vyrų, kurie skirtų, galų gale, jo geri draugai ten pat buvo, tikrai nebūtų palikę jo vieno. Bet čia jau kritinis atvejis, kuris gal net nebūtų įvykęs.
