Tiek autore, tiek vaikinas verti vienas kito, man atrodo. Ziurim, ka turim:
“pasakiau: “aš turiu draugą, atšoksi ar ne?” – esminiu ziniu apie savigyna nebuvimas. Taip, mokejimas tinkamai bendrauti su apsvaigusiais ir galimai linkusiais i agresija irgi yra savigyna.
“ir jis mane stipriai griebė už rankos (liko mėlynė), papurtė, pastūmė ir nuėjo.” – tos frazes padarinys. Supraskit, kad girto protas neveikia taip, kaip normalaus. Nesvarbu, kad tu siaip teisi, bet zala tai irgi padaryta tau.
” Vaikinas visa tai matė, prilėkė prie manęs, kai nepažįstamasis jau nuėjo. mano vaikinas manęs neapgynė, nors nebuvo tikrai nei girtas, nei tuo labiau kominis, tiesiog lengvai apsinešęs, kai jau linksma.” – kai jau zmogaus busena pastebimai kitokia (linksmas siuo atveju), vadinasi, jis jau gerokai girstelejes. Reakcijos greitis ne kaip blaivaus, turbut, ne veltui vairuot neleidziama? Ar verta but apsvaigusiam viesose vietose su nemazom konflikto su kitais apsvaigusiais tikimybem, jau atskiras klausimas.
“Mano nuomone, galėjo iškart prieiti, kai pamatė, kad labai nedideliu atstumu prie manęs kažkoks debilas trinasi, o aš dairausi į vaikino pusę (šiandien prisipažino, kad vis dėlto matė, bet nesureikšmino, nes ne pirmą kartą viešose vietose vaikinai/vyrai atvirai dėmesį man rodo)” – tai jei jau tu tokia populiari visur, tai ar ir kitais atvejais jis turi prieit, ar ne? Kaip atskirt, kada tau tas demesys nepatinka, ir prieit reikia, o kada patinka, ir trukdyt nereikia? Kai mate, kad stumdo? Bet tai tada ir pribego, kaip rasai. Ar tu isivaizduoji, kad is zvilgsnio apgirtes turejo susiprast, kad turi ateit dabar ir aptrankyt ta vyra? Va, jei butu isvis neatejes arba stovejes ir ziurejes, kaip tave ten kuri laiko tarpra stumdo, tai tikrai sakyciau bernas lochas. Bet dabar tai…
