Aš baigiau VU. Kas paskatino? Visada sekėsi kalbos. Nėjau tam, kad turėčiau iš ko uždirbt, ėjau mokytis dėl savęs, gilinti žinias, praleisti naudingai laiką. Taip, toks požiūris labai nepopuliarus, tačiau motyvuojantis. O motyvacijos reikėjo – skaityti reikdavo po kelias knygas per savaitę (tiek mokslinę, tiek grožinę literatūrą, kartais 3 knygas grožinės per savaitę po ~300 psl.). Bet sukiesi, netingi ir viskas tvarkoj. Kai kurios paskaitos atrodė betikslės (tarkim, astrofizika man ne į temą, nors plečia akiratį ir tai labai gerai, bet dėstytojas migdė!), kai kurios įtraukė. Reikėjo, palyginus, nemažai mokslinių apžvalgų, kursinių rašyt. Nerašyta taisyklė, kad griežčiau į darbus žiūrima, nes juk esi filologas ir turi mokėti dėstyti mintis.
Hmm, na, jei kas įdomu – klauskit.
