Hmm., kai man buvo tiek metų, kiek tau keliaudavau tik su tėvais, su nakvyne kažkur išleisdavo irgi labai retai ir tik tuo atveju jei žinodavo, kur esu ir su kuo. Bet aš kažkaip nesmerkiau savo mamos, aišku žiauriai užkni***o ir kartais atrodė pasaulio pabaiga. Bet, baigiau mokyklą, išvariau į sostinę ir prasidėjo mano gyvenimas. Prasidėjo savarankiškos kelionės ir apskritai gyvenimas. Iš dalies esu dėkinga mamai, kad taip drausmino, nes tų kurių nedrausmino šiai dienai prasigerę ir blogiau, dirba visokiose fermose, galbūt ir mano gyvenimas būtų toks šiai dienai, jei nebūtų buvę tos drausmės. Todėl, manau, neskubėk tu taip gyventi, patikėk manim, geriausi metai yra tada kai gyveni pas tėvus kaip taukuose, o vėliau ir savęs išlaikymas, ir butas ir t.t. žodžiu
Bet tavo atveju turėtų išleisti, žinoma, jei nesate su vaikinu kokią savaitę kartu
