Šiandien laukdama trūliko stotelėje stebėjau tokį vaikinuką, kuris vis akim šaudė tai į mane, tai į kitas panas. Ir dar šypsojos. Bėda tame jog vaikinas atrodė švelniai tariant nekaip – mažas, kūdas, belekaip apsirengęs, baisūs dantys, akiniai ir dar keista iškrypėliška šypsena veide. Ir žinoma nuėjo ir užkalbino įspūdingiausiai atrodžiusią paną (aukštą fyfą blondinę), kuri jam nešvelnia forma liepė atstot Tada pagalvojau jog didžiausia jame bėda – nesugebėjimas į tam tikras situacijas žvelgti kritiškai.
O grįžtant prie temos, nežiūrėčiau į už save kūdesnį/mažesnį/tešlarūrį. Keista jog nė viena nepaminėjo fizinės negalios,nebent visos fainom nori atrodyti. Nors teko matyti TOOOKĮ bičą neįgaliojo vežimėly, bet sveikas protas vis tiek sako ne.
