Nuosirdziai patariu – turek salia saves savo drauges (vistiek gal turi bent viena).Joms issipasakok ar seimos nariams. O i klasiokes – nekreipk demesio. Tarsi ju nebutu. Jei tai nepadeda, atsikirsk ir neleisk lipti ant galvos. Pasakysi viena karta, kad atstotu ir manau to uzteks. Is manes tyciojosi irgi buve senos drauges, klasiokes dabartines. Pirmus metus ignoravau, su aukletoja daugybe kartu snekejau, issipasakojau, pas ja issiverkdavau, o i ju kalbas nekreipdavau demesio. Buvau po ju padu, leidau save ziauriai zeminti. Siais metais emiau saltai reaguoti i ju pastabas – pati numesdavau kokia replika, nusijuokdavau pasaipiai, zvilgsniu parodydavau, kokios jos bjaurios ir neleisdavau saves zeminti, neduodavau nusirasineti ir nepadedavau, nes tik naudodavos manimi. Suprato, kad nelips man ant galvos kazkokios siuksles, nes emiau labiau savim pasitiket ir dabar pacios rodo nora bendrauti, pasidare kazkodel itartinai draugiskos apsisarvuok kantrybe, turek savo tikras drauges salia, issipasakok tam, kuo pasitiki ir iskelus galva pirmyn;)
