Atvažiavo į darbą, atsisėdau į jo mašiną pasikalbėti. Iš karto pasakė, kad norėjo atsivežti tą panelę, kad ši viską papasakotų, tačiau ji nesutiko. Kaip įrodymą padavė savo telefoną, kad perskaityčiau visą tolesnį susirašinėjimą po to karto, kai pamačiau žinutę ir išprašiau jį nesiklausydama. Žinoma, jo žinutės labai grubios, bet esmė ta, kad bučinys buvo (nežinau kuris kurį), aišku, jis sako, kad ji. Susirašinėjime teigia, kad buvo išgėręs, kad nespėjo išvengt ir kad nesikištų į jo ir mano santykius, nes esam suaugę žmonės ir jam nieko nėra svarbesnio už mane ir bla bla bla. Labai įstrigo jos atsakymas: “Įvyko tai kas turėjo įvykti”. Tada pasiūlė, kad paskambins tai merginai ir man girdint leis įsitikint jo sakoma tiesa. Aš tylėjau ir klausiau, jis nesiliovė sakyt, kokia aš jam brangi ir kad niekada negalėtų manęs įskaudint. Paklausiau ar baigė, pasakė, kad ne ir įteikė man nuo galinės sėdynės gėles. Išdrįsau pažiūrėt į jį su ašaromis akyse, padėkojau už gėles, pasakiau, kad tai, jog iš pradžių apskritai neigė bučinio egzistavimą aš laikau melu ir nebetikiu, kad tai įvyko tik dėl susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat pasakiau, kad jaučiu didelį pyktį dėl to, ką sužinojau ir bučinį bet kokioje būsenoje laikau neištikimybe, todėl sukam skirtingais keliais ir lauksiu savo bilieto el. paštu, padėjau gėles ant panelės, išlipau iš mašinos. Aišku jis mane prisivijo, nepaleido, mačiau jo akyse ašaras, atsiprašinėjo, kad yra toks niekam tikęs. Aš pasakiau, kad noriu važiuot ir jeigu neleis man to padaryt, pradėsiu jo neapkęst. Paleido, pasakė, kad taip nepaliks, toliau nieko nebeprisimenu, įsėdau išvažiavau, nežinau, kaip sveika grįžau namo, nes buvau kažkokioj afekto būsenoj. Esu išjungusi telefoną nuo susitikimo, grįžus buvo labai prastai, bet pavyko šiek tiek numigti. Palindau po dušu, bandau būti rami
