Labai sunku buvo. Nors užsienyje nedirbau, bet mokiausi, ir finansai kaip ir nėra su gailėjimusi susiję. Tiesiog labai trūksta kultūros, renginių, parodų, muziejų, koncertų. Dar trūksta įvairių tautybių draugų, nuolatinio bendravimo 3-4 kalbom vienu metu – atrodo mano smegenys apmirinėja tik lietuviškai ir angliškai bendraujant čia… Kelionių trūksta (tokių trumpų, kai visi didžiuliai Europos miestai per kelias valandas, regis, traukiniu pasiekiami. Trūksta to jausmo, kad esi globalių įvykių centre, o ne tolimame užutėkyje…
Ai, dar su draugu išsiskyriau, gražiai, bet vis tiek. Jis liko studijuoti savo šalyje, aš privalėjau grįžti čia. O lietuvio, neduok dieve, nenoriu. Tai irgi kažkaip nefaina.
Beveik depresija buvo prasidėjusi ir tik labai aktyvi veikla bei kelionės nuo jos apsaugojo
