(nežinomas) (archyvas)
Kai man buvo 21 taip pat galvojau…dabar man 23, dar tik pradejau studijuot pirmam kurse (nes pries tai buvau uzsieny ir vienus mokslus meciau), vaikina netinkama irgi meciau, gyvenu tik del saves, aisku, dirbu prastai apmokamai darba uz minimuma, su tevais jau seniai negyvenu, apie vaikus net neturiu minties vien is finansines puses, nors kartais prisibijau del to biologinio laikrodzio, nes ir veide jau pastebiu pirmas rauksleles
