vaiku nuo 18 metu as irgi nesuprantu. Ka tu gali duoti vaikui, pati tik is mokyklos suolo islipus, gyvenimiskos patirties beveik nulis? Dar zmogus pats saves neatrades, kiek visokiu galimybiu atsiveria, patirciu ir pan. Reikia ta pasiimti is gyvenimo. O ne su paauglystes o pirmu bernu po 12 klasiu jau seima vaidinti. As 18 save irgi ooooj kokia protinga pamenu taip, nebuvau durna, bet po mokyklos gyvenimo tempas ir viskas tieeek pasikeite, kad visai kitu zmogum tapau. Iki 21 metu gyvenau… nu labai jau spalvingai visko buvo, tai ta gyvenimiska patirtis, ir gera, ir skaudi mane tikrai labai labai labai paveike ir jei nebuciau visko patyrusi, tikrai dabar tokia nebuciau. Ir po 22-tro gimtadienio prasidejo visai kitas gyvenimas. Pradejau megstama veikla, atsirado rimtas vyras, kokio visada norejau, turiu daug ambiciju ir planu, viskas einasi pagal plana ir net dar greiciau, tobuleju ir kitoje, iki tol man svetimoje veikloje – mokausi is vyro , itrauke mane is savo reikalus ateina laikas surimteti, bet man naturaliai tokiu tempu. Si menesi 23 ir galvoju kiek visko jau buvo, kas dar laukia vasara galbut vestuves, negalvojau, kad taip anksti DDDD
